Iškankintas ir praradęs sveikatą, 1954 metais Petras Klimas grįžta į niūrų, pokario Kauną, praleidęs 10 metų Sibiro tremty. Buvęs ministras, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras ir „Lietuvos aido” redaktorius grįžęs į neatpažįstamai kitokią Lietuvą, neturintis teisės į pensiją ir per senas prieinamui darbui, tampa elgeta. Galiausiai jį priglaudžia žmonos sesers šeima – Lesauskai, kurie vargais negalais padeda jam išsikovoti minimalią pensiją.
Buvęs ministras labai stengiasi nebūti našta. Niekada nemėgęs prabangos, P. Klimas puikiai jaučiasi vilkėdamas dėvėtą kostiumą ir tvarkydamas savo kambarį, ir kruopščiai užsirašydamas išlaidas. Rytais jis lagerio įpročiu prausiasi po šaltu vandeniu, apsitrindamas šepečiu. Prisiduria parduodamas siuntinius, kuriuos jam siunčia Stasio Lazoraičio šeima. Grįžus iš Sibiro lagerių P. Klimą palaiko viena mintis – gauti leidimą ir išvykti pas savo šeimą, žmoną ir vaikus į Prancūziją. Tai padaryti jis nesėkmingai bando du kartus. Jis vis dažniau paskęstą savo gyvenimo prisiminimuose.
Sena P. Klimo pažįstama Sofija Čiurlionienė (Mykolojaus Konstantinio Čiurlionio našlė) organizuoja slaptą Petro Klimo, Aleksandras Stulginskio (antrasis Lietuvos prezidentas), Valentinas Gustainio (diplomatas ir rašytojas) bei Juozo Urbšio (nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras) susitikimą. Lietuvos išeivija oficialiai prašo penkių dar gyvų ir gyvenančių Lietuvoje šviesuolių - įtikinti bei padėti Petrui Klimui parašyti nepriklausomos Lietuvos istoriją.
P. Klimas kategoriškai atsisako, kadangi vien šis susitikimas, su nukriošusiais, bei tremtais, praradusiais viską, kaip ir jis seniais, gali baigtis tuom, kad jis niekada daugiau nebepamatys savo šeimos; žmonos ir vaikų. O gyventi jam kaip ir jiem nebelikę per daugiausiai.
Sofija Čiurlionienė dar kelis kart bando savo seną draugą įtikinti darbo svarba, tačiau nesėkmingai.
Netikėtai pasimiršta Petro Klimo žmona. Sužinojęs apie savo žmonos mirtį, Petras Klimas galutinai užsisklendžia savyje, paskęsta savo prisiminimuose. Kieme vaikai jį vis apšaukia nukriošeliu. A. Stulginskis žinodamas, kad P. Klimas neištvers sielvarto be darbo, galiausiai suorganizuoja pirmą ir paskutinį oficialų P. Klimo darbą tarybų Lietuvoje – vertimą; Žorž Sand romano „Indiana”.
P. Klimas gauna, jautrų ir nuoširdų laišką, kuriame jo sūnus prašo savo tėvo nepamiršti kas jis yra ir kodėl jis jį taip myli ir didžiuojasi. Primena, kad ankstesnis P. Klimas niekada nepasiduotų ir nepamirštų savo gyvenimo tikslų.
P. Klimas galiausiai pats pasisiūlo į pagalbą padedant surinkti visą įmanomą informaciją apie nepriklausomos Lietuvos atkūrimą.
Prisidengęs „Indianos“ vertimu P. Klimas pradeda rašyti savo prisiminimus, J. Urbšys jam padeda. Dažniausiai jie susitinka kokioj kavinėje, iš kurios mažosioms Lesauskaitėms P. Klimas visada parneša cukraus gabaliukų, bei susidraugauja su kiemo vaikais; skaitydamas jiems savo "Indianos" vertimą.
Sofija Čiurlionienė vėl suorganizuoja slaptą Klimo, Stulginskio, Gustainio bei Urbšio susitikimą. Jie bando išspręsti klausymą; kaip galima būtų slapta išsiūsti P. Klimo rankrasčius iš Sovietų Sąjungos.
Tuo tarpu žinomą matematiką ir fiziką Vytautą Lesauskį saugumiečiai bando užverbuoti, priversti šnipinėti P. Klimą. V. Lesauskis dingsta kelioms dienoms.
P. Klimas supranta, kad priglaudusios jį šeimos galva dingo ne be reikalo ir kad laiko paslėpti rankrasčiams nėra daug. Mažosios Lesauskaitės bijo, kad tėtis gali nebegrįžti. Lesauskienė apkaltina P. Klimą dėl jos vyro dingimo. Netikėtai į pagalbą ateina, kitas gyvenimo matęs rašytojas V. M. Putinas, kuris rizikuodamas savo statusu ir gerovę, slapta perduoda P. Klimo rankrasčius į Vakarus.
Tuo tarpu Lesauskų namuose įvyksta krata, bet saugumiečiai nieko neranda. Namo grįžta palaužtas Lesauskas. Jis įsitikinęs, kad per jį saugumiečiai rado P. Klimo rankrasčius. Bet P. Klimas pats atsiprašo V. Lesausko dėl susiklosčiusios situacijos ir padėkoja V. Lesauskui, kad tas savo ruožtu davė pakankamai laiko išvežti rankrasčiams.
1968m. Vasario 16d. Lesauskų namuose, prie šventinio stalo, ugtelėjusi V. Lesauskytė atsineša A. Šapokos „Lietuvos istoriją“, kurioje išspausdintas vasario 16-tos Aktas, kurį ji garsiai ir perskaito. Po to pasako, kad atpažįsta dviejų jį pasirašiusiųjų parašus – dėdės ir pono Stulginskio. P. Klimo akyse pasirodo ašaros.
Buvęs ministras labai stengiasi nebūti našta. Niekada nemėgęs prabangos, P. Klimas puikiai jaučiasi vilkėdamas dėvėtą kostiumą ir tvarkydamas savo kambarį, ir kruopščiai užsirašydamas išlaidas. Rytais jis lagerio įpročiu prausiasi po šaltu vandeniu, apsitrindamas šepečiu. Prisiduria parduodamas siuntinius, kuriuos jam siunčia Stasio Lazoraičio šeima. Grįžus iš Sibiro lagerių P. Klimą palaiko viena mintis – gauti leidimą ir išvykti pas savo šeimą, žmoną ir vaikus į Prancūziją. Tai padaryti jis nesėkmingai bando du kartus. Jis vis dažniau paskęstą savo gyvenimo prisiminimuose.
Sena P. Klimo pažįstama Sofija Čiurlionienė (Mykolojaus Konstantinio Čiurlionio našlė) organizuoja slaptą Petro Klimo, Aleksandras Stulginskio (antrasis Lietuvos prezidentas), Valentinas Gustainio (diplomatas ir rašytojas) bei Juozo Urbšio (nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras) susitikimą. Lietuvos išeivija oficialiai prašo penkių dar gyvų ir gyvenančių Lietuvoje šviesuolių - įtikinti bei padėti Petrui Klimui parašyti nepriklausomos Lietuvos istoriją.
P. Klimas kategoriškai atsisako, kadangi vien šis susitikimas, su nukriošusiais, bei tremtais, praradusiais viską, kaip ir jis seniais, gali baigtis tuom, kad jis niekada daugiau nebepamatys savo šeimos; žmonos ir vaikų. O gyventi jam kaip ir jiem nebelikę per daugiausiai.
Sofija Čiurlionienė dar kelis kart bando savo seną draugą įtikinti darbo svarba, tačiau nesėkmingai.
Netikėtai pasimiršta Petro Klimo žmona. Sužinojęs apie savo žmonos mirtį, Petras Klimas galutinai užsisklendžia savyje, paskęsta savo prisiminimuose. Kieme vaikai jį vis apšaukia nukriošeliu. A. Stulginskis žinodamas, kad P. Klimas neištvers sielvarto be darbo, galiausiai suorganizuoja pirmą ir paskutinį oficialų P. Klimo darbą tarybų Lietuvoje – vertimą; Žorž Sand romano „Indiana”.
P. Klimas gauna, jautrų ir nuoširdų laišką, kuriame jo sūnus prašo savo tėvo nepamiršti kas jis yra ir kodėl jis jį taip myli ir didžiuojasi. Primena, kad ankstesnis P. Klimas niekada nepasiduotų ir nepamirštų savo gyvenimo tikslų.
P. Klimas galiausiai pats pasisiūlo į pagalbą padedant surinkti visą įmanomą informaciją apie nepriklausomos Lietuvos atkūrimą.
Prisidengęs „Indianos“ vertimu P. Klimas pradeda rašyti savo prisiminimus, J. Urbšys jam padeda. Dažniausiai jie susitinka kokioj kavinėje, iš kurios mažosioms Lesauskaitėms P. Klimas visada parneša cukraus gabaliukų, bei susidraugauja su kiemo vaikais; skaitydamas jiems savo "Indianos" vertimą.
Sofija Čiurlionienė vėl suorganizuoja slaptą Klimo, Stulginskio, Gustainio bei Urbšio susitikimą. Jie bando išspręsti klausymą; kaip galima būtų slapta išsiūsti P. Klimo rankrasčius iš Sovietų Sąjungos.
Tuo tarpu žinomą matematiką ir fiziką Vytautą Lesauskį saugumiečiai bando užverbuoti, priversti šnipinėti P. Klimą. V. Lesauskis dingsta kelioms dienoms.
P. Klimas supranta, kad priglaudusios jį šeimos galva dingo ne be reikalo ir kad laiko paslėpti rankrasčiams nėra daug. Mažosios Lesauskaitės bijo, kad tėtis gali nebegrįžti. Lesauskienė apkaltina P. Klimą dėl jos vyro dingimo. Netikėtai į pagalbą ateina, kitas gyvenimo matęs rašytojas V. M. Putinas, kuris rizikuodamas savo statusu ir gerovę, slapta perduoda P. Klimo rankrasčius į Vakarus.
Tuo tarpu Lesauskų namuose įvyksta krata, bet saugumiečiai nieko neranda. Namo grįžta palaužtas Lesauskas. Jis įsitikinęs, kad per jį saugumiečiai rado P. Klimo rankrasčius. Bet P. Klimas pats atsiprašo V. Lesausko dėl susiklosčiusios situacijos ir padėkoja V. Lesauskui, kad tas savo ruožtu davė pakankamai laiko išvežti rankrasčiams.
1968m. Vasario 16d. Lesauskų namuose, prie šventinio stalo, ugtelėjusi V. Lesauskytė atsineša A. Šapokos „Lietuvos istoriją“, kurioje išspausdintas vasario 16-tos Aktas, kurį ji garsiai ir perskaito. Po to pasako, kad atpažįsta dviejų jį pasirašiusiųjų parašus – dėdės ir pono Stulginskio. P. Klimo akyse pasirodo ašaros.