Int. Karaliaus slogumanto stačiokiškieji rūmai, koridorius - diena
Koridorius siauras, atrodo be galo ilgas, bet šventiškai papuoštas senu kilimu. TARNAI grūdasi ant jo tarp dumblėtų batų. Keliais ropodami pirmyn ir atgal jie stengiasi išsaugoti tą prakeiktą kilimą švarų. Nuo lubų varva lietus. Lašai palengva pildo koridoriuje išrikiuotus kibirus. KARALIUS SLOGUMANTAS - paprastai apsirengęs senis - išdidžiai stovi koridoriuje ant to paties kilimo priešais kibirą ir senas ąžuolines duris. TARNAS galiausiai pakeičia priešais Karalių esantį pilną kibirą tuščiu. Šalia Karaliaus Slogumanto būriuojasi grupė muzikantų. Jų instrumentai stebuklingai kybo ore. KOVALDA laiko Karaliaus Slogumanto trimitą ant specialaus padėklo. Kovalda - aiškiaregys - labai pavargęs vidutinio amžiaus vyras. Apskritai, visi jie atrodo kaip čigonų šutvė: išvargę nuo laukimo, bet pasirengę atlikti savo numerį. Visi išskyrus vieną - PRINCĄ SOVIJŲ - ketvirtą dešimtį skaičiuojantį vyrą, garsiai knarkiantį fotelyje kažkuriam kampe. Staiga išgirstame moters riksmą iš už durų. Sovijus greitai atsistoja. Dar pusiau miegantis jis eina prie Karaliaus Slogumanto ir Kovaldos. Šiek tiek užtrunkama, kol nusprendžiama, kuris laikys kibirą, o kuris užgros trimitu. Bet viena aišku - Kovalda diriguos. Senos ąžuolinės durys atsidaro. Per jas žengia išvarginta septintą dešimtį baigianti PRIBUVĖJA. Kovalda užsimoja. Muzikantai pradeda groti džiaugsmingą čigonišką dainą. KARALIUS SLOGUMANTAS (sušunka) Tai berniukas! Pribuvėja stovi sutrikusi. Ji tarsi kaupiasi kažką pasakyti. Karalius tuo tarpu perduoda trimitą Princui Sovijui ir paima laikyti kibirą. PRINCAS SOVIJUS (kaltai sušunka) Tai mergaitė! Muzika nutyla, visi laukia Pribuvėjos atsakymo, bet ji tik papurto galvą. Karalius Slogumantas iš susijaudinimo netelpa savy. Jis atsiima trimitą ir atiduoda kibirą atgal Princui Sovijui. Muzikantai užgroja linksmą čigonišką dainą. KARALIUS slogumantas (sušunka įsakmiai prašydamas patvirtinimo) Tai berniukas! Pribuvėja papurto galvą, tada žengia žingsnį į šoną. Kelią jai pastoja Kovalda. Karalius Slogumantas vėl imasi kibiro ir atiduoda trimitą. Sunerimęs Kovalda, klausiamai žiūri į Pribuvėją. Tuo tarpu Karalius Slogumantas laukia Princo Sovijaus šūksmo, bet šis sutrikęs tyli. Karalius staiga pralinksmėja ir garsiai surinka. KARALIUS SLOGUMANTAS (unisonu su pribuvėja) Dvyniai! PRIBUVĖJA (unisonu su Karaliumi) Varnas. Lietus liaujasi lašėti nuo stogo. Akimirkai pasirodo saulė. Visi stovi nejudėdami, tik musės zirzimas sutrikdo tylą. Karalius Slogumantas atrodo visiškai priblokštas. Visi kiti pasimetę. Kovalda apsisprendžia - jis stumia Pribuvėją atgal į kambarį ir uždaro priešais ją duris. Kovalda (muzikantams) Gimė negyvas! Lauk! Princas Sovijus sustoja. Muzikantai palieka rūmus. Tarnai atneša krėslą. Vis dar laikydamas kibirą Karalius Slogumantas atsisėda. KARALIUS SLOGUMANTAS (Kovaldai) Išžudyti visus. Kovalda nusilenkia ir sparčiai išeina. Princas Sovijus atidaro langus, įleisdamas kiek gryno oro. Saulė dar kartą išlenda iš už debesies ir apšviečia pavargusio ir sugniuždyto Karaliaus veidą. Tuoj vėl dingsta. Ir tada, vos akimirkai, Karalius Slogumantas pasirodo lyg pamišęs. Dar laikydamas kibirą jis lėtai atsistoja, atidaro senas ąžuolines duris ir dingsta už jų. Princas Sovijus stovi negalėdamas ištarti nė žodžio. Karalius Slogumantas grįžta iš kambario su tuo pačiu kibiru. Kai galiausiai pastato kibirą ant grindų, išsitraukia kažką iš vidinės švarko kišenės, kažką susuktą į kruviną audinio skiautę. Karalius pasižiūri į savo beveik tuščią kibirą. KARALIUS SLOGUMANTAS Atnešk man kitą kibirą. Tarnas duoda jam kitą. KARALIUS SLOGUMANTAS Pilną, idiote! Tarnas atneša jam, nuo lietaus, vandens sklidiną, kibirą. Karalius Slogumantas panardina kruviną ritinėlį į jį ir laiko jį po vandeniu kol kažkas galutinai nustoja tam ritinėly muistytis. KARALIUS SLOGUMANTAS Paduokit man akmenį. Tarnas atneša akmenį ir paduoda Karaliui. Karalius Slogumantas uždeda jį ant ritinėlio, ritinėlis nugrimsta į kibiro dugną. Vanduo kibire nusidažo raudonai. KARALIUS SLOGUMANTAS (Princui Sovijui) Dabar jį reikia sudeginti. PRINCAS SOVIJUS Jūs žinote mano kilmę, tai ne mano kaltė...(šnibžda) Aš negaliu to padaryti. KARALIUS SLOGUMANTAS Tada surask, kas gali!!! Kiekvienas dabar yra įtariamasis! Įeina Kovalda. KOVALDA Duok jį man, dėl Dievo... Vėl pradeda lyti. EXT. UŽ BUTO DURŲ, laiptinė - POPIETĖ
Diana nulipusi tris laiptelius po truputį išnyksta kaip holograma. Priešais atsidaro kaimynų durys iš kurių išeina pagyvenęs turkas. Zita ilgai stebi jį lipant laiptais, kol galiausiai jis išnyksta kaip holograma, taip pat, kaip Diana. INT. sovietinio TIPO BUTAS su euro-remontu, KORIDORIUS - POPIETĖ Zita atsitraukia nuo durų akutės. EXT. UŽ BUTO DURŲ, laiptinė - POPIETĖ Zita iškiša galvą ir sušunka. ZITA Kekšė, nenuostabu, kad vyras paliko dar gyvai ęsant! INT. sovietinio TIPO BUTAS su euro-remontu, KORIDORIUS - POPIETĖ Sudirgusi Zita užtrenkia duris ir eina prie veidrodžio, prie kurio prieš tai dažėsi. Zita du kartus baksteli į veidrodį ir veidrodis pavirsta "touch screenu". Jame atsiranda keletas kontaktų su nuotraukomis ir prierašais: Dukra Austėja, paskutinis įeinantis skambutis - prieš septynis metus. Sūnus Algis, paskutinio pokalbio trukmė 5 minutės, prieš keturis mėnesius. Keletas trumpų numerių. Draugų ratas - naujų pranešimų nėra. Paštas - trys neskaityti laiškai. Zita skambina trumpuoju numeriu. Pasigirsta telefono sujungimo signalas. Atsiranda video skambučio galimybė. Zita jo atsisako. Klientų Aptarnavimo skyriaus balsas HBT klientų aptarnavimo skyrius...jūsų agentas tuoj atsilieps... MADŽID (arabiškas akcentas) Laba diena, ponia Zita, kaip galėčiau Jums padėti? Zita veik apsiverkia. ZITA Labas, Madžidai, prisimeni tu man sakei, jog neįmanoma padaryti taip, kad Diana išnyktų laiptų apačioje? MADŽID Taip. ZITA Tai kodėl tas senas turkas nulipa visais septyniais laiptais daugiau už Dianą? MADŽID Aš puikiai suprantu jūsų įnirši, bet... ZITA (pertraukdama) Aš senas žmogus aš mėgstu stebėti kaip mano artimieji nueidinėja... MADŽID (pertraukdamas) Jūs tikriausiai apie naują modelį. Jis deja prieinamas tik turintiems platininę pensiją, kaip jūsų kaimynė. ZITA Dek pragare... MADŽID Kaip sakėte? ZITA (apsimeta nežinanti) Tai kokią aš turiu? MADŽID Bronzine. ZITA Aš neketinu čia ilgai su Jumis ginčytis, gal galėtumėte tiesiog atnaujinti mano kompanjonę, kad jinai galėtų nulipti 10 laiptų ir tada išnykti, kaip tas prakeiktas kaimynės turkas? MADŽID Deja jūsų sąskaitoje nėra tam reikalingų lėšų. ZITA Kiek? MADŽID Mes kalbame apie 5 tūkstančius eurų... ZITA O perinvestuoti pensiją? MADŽID Jūsų gyvenimo trukmė per trumpa. Zita paspaudžia pauzės mygtuką. Po kiek laiko, pokalbis pratesiamas. ZITA Jokių nuolaidų mirštantiems pensininkams? MADŽID Bijau, kad ne, ponia... ZITA (prašydama) Aš noriu, kad mano laikas su ja būtų kuo tikresnis. Supranti? MADŽID Taip, bet... ZITA (pertraukdama) Aš - sena moteris, aš nusipelniau šiek tiek pagarbos! MADŽID Aš tikrai norėčiau Jums padėti, bet... ZITA (vėl pertraukia) Aš negalėsiu ramiai miegoti žinodama, kad ta kalė turi geresnį kompanjono modelį... (pauzė) Iškeisk į ką nors. MADŽID Pas Jus belikęs tik vaizdas pro langą, ar tikrai norite jo atsisakyti? ZITA (negalvodama) Taip. MADŽID Pagalvokite... ZITA (po ilgos pauzės) Nėra čia apie ką galvoti...Ir dėl dievo meilės, ar galėtum pakeisti jos bliuskutės spalvą. Taip pat, man ji labiau patiko apkūnesnė...jos komplimentai, labai jau nuvalkioti. O jos atmintis... MADŽID Mes atsiprašome dėl sukeltų nepatogumų. ZITA Tai ar padarysi? MADŽID Aš primygtinai siūlyčiau Jums apsvarstyti... ZITA Susimildamas! MADŽID Gerai, aš pažiūrėsiu, ką galiu padaryti. ZITA Ar išspręsi? MADŽID Taip ponia Zita, taip... ZITA Dėkui. MADŽID Gero vakaro ponia Zita. ZITA Ir tau. Pasibaigus pokalbiui, Zita kurį laiką stovi prie veidrodžio, žiūrėdama į savo kontaktus, tada baksteli į veidrodį du kartus ir jis iš "touchscreeno" vėl pavirsta veidrodžiu. INT. sovietinio TIPO BUTAS su euro-remontu, SVETAINĖ - POPIETĖ Zita priartina arbatos puodelį (neišgertą Dianos) prie lupų, bet iš nuostabos - sustingsta. Mielas klonių vaizdas pro langą, keletą kartų sublyksi ir pradingsta kartu su paukščių čiulbėjimu. Zita pravira burna žiūri pro langą. Už lango vaizdas dar kartą sublyksi, atsiranda užrašas: Nepakankamas sąskaitos likutis. Galiausiai užrašas pasikeičia į pilką, tykų "krasnūchos" rajono vaizdą. Mes matome: mums gerai pažįstamus, pilkus blokinius namus, fabrikus, kaminus ir kontejnerius su mums gerai pažįstamais bomžais, besikapstančiais šiukšliadėžėse. Vienintelis pastebimas skirtumas su dabartimi yra elektroninės lazdos, kurių pagalbą bomžai rūšiuoja šiukšles. Neužilgo ant lango atsiranda užrašai, kuriuos įgarsina robotas: Suteikiama pensija: bronzinė Racionas: minimalus/standartinis Numatoma gyvenimo trukmė: 125metai ir 5dienos Pagrindinė vidutinės gyvenimo trukmės priežastis: mažas fizinis aktyvumas, bei nedidelis antsvoris Sprendimas: suteiktas nemokamas bėgimo takelis, nesėkmingai bandytas psichologinis spaudimas per kompanjoną Butas: Standartinis - nuosavas Interjeras: Standartinis - nemokamas Vaizdas pro langus: realus - nemokamas Kompanjonas: Diana, patobulinta 2055metų balandžio 17dieną Nuotrauka: įkėlinėjama - 99%, galiausiai pasikeičia į šimtą Zita vis dar laiko rankose puodelį ant kurio palaipsniui įsikelia jos ir Dianos nuotrauka, kurią jinai pasidarė prieš Dianai išeinant. Nuotraukoje ir Zita, ir Diana šypsosi. |
ArchivesCategories |